geriu baltą kavą, valgau savo pačios keptus sausainius( galima juk truputį pasididžiuot) ir bandau nuramint galvą, kad skaudėt nepradėtų. baisu pasidaro, kai pagalvoju, kiek namų darbų laukia...
toliau tęsiasi Pink Floydų dienos. kažką randu jų kūryboje savo ir truputį stebuklingo.
daug daug dar reikia nuveikti ir padaryti. tik truputuką reikia susiimt ir mažiau prie šios juodosios skylės sėdėt.
ir saulėta šitaip gyvent. kai akys geros, rankos šiltos, tvirtos, ledas po kojom slidus, o vėjas stiprus.
rankoj ranka. žinai? tai tik pradžia.
No comments:
Post a Comment