vistiek maloniausi šiandien išgirsti žodžiai: "gal Tu neik niekur šiandien?"
gyvenimas mūsų.
Pink Floyd lyg į kraują įsėdę. wish you were here. jau prieš tris metus nešiojau lūpose tą dainą. tik ne su tuo žmogum. kartais atrodo, kad tai prasidėjo baisiai seniai... ir baisiai daug jau buvo prisvajota, sapnuota, rašyta į sąsiuvinius, į dangų, į žvaigždes, svajones, delnus, galų gale mūsų sielas... ir būna toooks nepaaiškinamas jausmas, kad, rodos, visą gyvenimą kažkaip eita su tuo žmogum, per veiklas, dailes, mintis, ilgesius, bet dar nežinant ir nesuprantant. kad tai Tu. Tu čia. šalia visai.
ir viso to nepaaiškinsi jokiais statistiniais tyrimais ir vienetais.
gyvenimas vis dar toks pats sudėtingas. tik požiūris į jį paprastesnis, toks, kad galiu teigt, gyventi šiandien paprasta.
blueblueblue.
No comments:
Post a Comment