štai kiek ne daug tereikėjo. pakalbėt su Julyt, susišukuot plaukus, persirengt, atrast ryšį su Povilo pasauliu(sugebu pati nusigrybaut) ir aš vėl normoj. ir dar reikėjo, kad mama užmigtų.Dieve, duok kuo mažiau tokių ilgų liūdnų dienų.
ne. geriau iš vis neduok.
No comments:
Post a Comment