apie rutiną ir mokymąsį.

pasiimk mane.
kaip toj, Foje dainoj.
mokausi. aha. mažyčiai vaisiai matyti. kol kas tik žiedus sprogdinu.
taip stengiuosi, kad, rodos, išprotėsiu. vis pasižiūriu į Tave, sugeriu į save lyg kempinė... atsidūsti. išlieji visa iš vidaus ir toliau - pirmyn. dėl savo vilčių, lūkesčių, svajonių. nes gal būt dabar, kai jau pradedi po truputį kilti link tų durų, už kurių laukia ateitis šviesi, suprantu, kad pasiduot negaliu nė minutei. 

ir, mielosios, laiškai jau rašomi, jau pradėti.

gero vakaro. o čia. gražiausias paveiksliukas pasaulyje.