žiogai dar nesvirpia. kai jau svirpia žiogai - tada prasideda vasara. man. mano. miegant naktį prasivėrus langą ir girdint tai.
kai mes užaugsim, žinai ką? neturėkim aplink namus aukštų tvorų. geriau jau gyvenkim dideliam lauke, kuriame nereikia slėpti kažko nuo kažko. kad tik tų aukštų tvorų neturėti.
dabar laikas bėga lėtai. kai reikia daug padaryt, daug išmokt, ir be Tavęs būt. o su Tavim per greit. per greitai pavasaris praėjo. norėčiau nuvažiuoti su Tavim dar ant to piliakalnio, keistu pavadinimu. ir žinau, kad kai po poros metų važiuosim, sakysiu, kad kaip laikas greitai prabėgo. kaip greitai ir mano pasaulis apsivertė - keitės. kas tai yra - laikas? pamokoje, važiuojant autobusu namo, einant ryte per perėją, važiuojant traukiniu, žiūrinnt filmą, laikant Tavo rankas...Benai, plaukiam į Nidą.
šypsojaus skaitydama:)
ReplyDeleteVisas tekstas smagus pasivaikščiojimas prisiminimais ;]
ReplyDeleteP.S Girdėjau žiogus jie savo daina neša tau..ir kai busi pavargus pasiklausyk tylos. Vasara atbilda atidunda..