patys gražiausi metai bėga.

Valgau tokį pat pyragėlį, kokį valgiau prieš porą metų sėdint su Tavim kartu ir žiūrint "Krikštatėvį". Pirmi kartai patys gražiausi. Naivūs tikėjimai ir labai naivūs žvilgsniai. Netgi oras šiandien toks pat, kaip tada. Pavasariškai.

murr.

Kartais suvokiu, kaip giliai paplautos yra žmogaus smegenys. Gyveni manydamas, jog kai užaugsi, būtinai turėsi gražią mašiną, nemažą namą, alga tavo irgi bus atitinkamai graži, žodžiu, skaičiuoti nereikės, kvėpinsiesi skaniai, valgysi kiekvieną dieną arbūzus. Panašu, kad būsi pakankamai turtingas žmogus. Kuris to nenorit? Bet kodėl ir kas mus išmokė viso to norėt? Ir kaip? Juk ir tie, turtėliai, iš kurių mes visa tai perkam, taip pat perka, reiškias, ir jiems išplautos smegenys, reiškias, ir jiems kažkas pasakė, kad reikia viso šito norėt.

Atsiribojam ir turim savo norus ir savo gyvenimus. Amerika diktuoja? Turbūt.

čia irgi Amerika. Arba mažiausiai Britanija.