Kondensuoju sapnus, kondensuoju svajones. Svarbu neapleisti smegenų, po truputį versti jas veikti ir judėti. Generuoji idėjas. Vaizdus. Piešinius.
Nenoriu susirasti naujų gerų draugų. Nes paskui sunku palikt. Ilgiuos tų kavos gėrimo popiečių. Pokalbių naktimis. Atsiveriančių kampelių ir dalijimosi paslaptimis. Ilgiuosi savo moteryčių.
Neapleisti savęs. Neiškeisti. Nepalikti savo naivumo pakelėj. Nes be naivumo tampi piktas. Tampi irzlus.
Mano pastoliai dabar. Mūsų svajonės. Po studijų. Gyvent kartu. Grįžus iš darbų eiti pasivaikščioti naktinėmis gatvėmis, o baruose šokti tango. (Baisiausia pagalvot, apie vienatvę.)
Ar gerai taip susirišus megztinių rankovėm gyvent ir neįsivaizduot tų rankovių atrištų?
No comments:
Post a Comment