Miegoti ir dirbti tame pačiame kambaryje nėra pats geriausias sumanymas. Dabar šiai minutei svajoju apie atskirą darbo kambarį - studiją. Su daugybe lentynų, keistų daiktelių, bet viskuom baisiai tvakingai sudėliotu, kad garsas galėtų visur įsisprausti ir niekur nebūtų užlaikytas.
Perskaičiau Merkuriaus biografiją. Labiausiai įstrigusi frazė: "Šypsojausi nuo subinės iki alkūnių." Jei būti laimingai, tai tik šitaip. Kad ir idiotiška šypsena gaunasi.
Ir dar viena mano dienas lydinti citata. "Loneliness becomes an acid that eats away at you." Murakami.