Prisisemti žuvų pilnus batus.

Šlept šlept šlept.

Gers jausmoks atein. Bet šalipąs ir baimi yr.
Pilna visgi šita vasara buvo. Kai pirmą kartą pagaliau važiavom kartu namo. O juk taip norėjosi kartu tai padaryti, juk pagaliau neatskirai. O ir dabar viena bendra vienatve aš vis tyliai džiaugiuosi, kai sėdim abu prie vieno stalo apkrauto kompiuteriais, o tu man bandai išaiškinti, kaip gi ten susikonstruoja namas, kaip veikia programa ar kur stoglangius dėti. Arba kai persūdau ryžius, o tu nepyksti. Ir dar vėl Krikštatėvį žiūrėti gera. Ir po penkiasdešimties metų bus. Ir tada klausinėsiu kvailų dalykų, lyg pirmą kartą žiūrėčiau.
Naują pradžią jau pradėjau: išsinuomojau pusę kambariaus medžiu kvepiančiame butuke, turiu raktus, dar su penkiom merginomis dalinsiuosi virtuvėle, vaizdu iš ketvirto aukšto į Alborgo centrą rytais geriant kavą, dušu ir daugybe spintelių. Beliko tik persikraustyti. Bus penki mėnesiai labai studentiško gyvenimo.
Dar bus darbo paieškos, krūvos dokumentų, mokymasis anglų kalba, danų kalbos kursai... Siaubeli, noriu visa tai į save kuo labiau sugerti ir kuo daugiau sužinoti. Net elektronikos pagrindai nebeatrodo tokie baisūs.