2014. Vasara.

O Vilniau. Kaži kaip juokinga. Pažįstamo studenčioko tėvai pagalvojo, kad sūnus marčią parskraidino. O mane juk jis tik pavėžėt pasisiūlė iki centro. O čia mudvi su Aneta-mano-meile po ilgos dienos pasitrankymo Vilniuj ir ekskursijos po barus ir šiaip. Buvau nemiegojusi 36 valandas jau. Ir nebuvo taip baisu. Tik baisu, kai vidurvasary Vilniuj nėra kur pakratyti galvos šeštadienio naktį grojant kokiem ledzepam. 

 O štai ir Jis. Mano langų valytojas-bendrininkas. Namai, namučiai. Pyragai, nudegintos rankos, baisiai žiauriai karšta, basos kojos, žolė, perkūnai. Žvejojau rūbus ir ale dar labiau panele pavirsti bandžiau: prisipirkau tonas kosmetikos. Jokinga.

 Dar plaukėm su draugais į ežerą pasiplūduriuoti. Labai geras jausmas, pravalo mintis ir vėjas prakošia galvą.

Ponia Slyva vajėzau kokia nuskriaustoji. 

Trūksta čia dar dviejų kadrų: kaip man Vita kerpa plaukus ir kaip keturiese su tėvais geriam vyną lauko terasoj.