Gyvenu naujų projektėlių užuomazgom. Galvoje sukasi mintys, sukasi ieškojimai, šit vienas viršuje kabo. Matau, kad būsiu tokia kūrėja, kuriai reikia tylos, kad galvoje kažkas išsikristalizuotų į cukraus gabalėlius.
O žiūrint bendrai...
Toks laikas, kai esu kupina ramybės. Net kalbėti norisi švelniai. Šiemet susidėliojau save. Sukarpytą ir išmėtytą kaip puzlę. Bukas darbas nebukina, jei neišjungi smegenų. Septynios valandos per dieną mąstymui. Kas gali džiaugtis tokia privilegija? Po didžiulių audrų atėjo štilis. Leki sau ant dviračio, virš galvos kabo dangus, sprogsta medžių žiedai, ir negali nesišpysoti. Susidėliojau save.
Dovile, skaitau tavo blogą ir atrodo, kad viską parašiau aš :) Aš savo Anglijos periodą jau pergyvenau,o kiek liko tau? Stojai į universitetą?
ReplyDeleteO labas. Liko trys mėnesiai, viena savaitė ir dvi dienos. Baigias nuomos sutartis tada. :D Stojau, tai aišku, kad stojau, neįdomu baisiai su šluota maskatuotis. :) kai kur atsakymus gavau, kai kur laukiu. Kol kas ne taip, kaip baisiai norėjau gaunas. Kuriam mieste gyveni? Ir šiaip ką veiki?:)
ReplyDeleteBalandžio trečią bus lygiai metai, kaip gyvenu Šiauliuose :) Prieš tai metus ir 9 mėnesius gyvenau Londone. Po univero baigimo išvažiavau praktikos semtis į pažadėtasias "Londono žinias" ir šiaip gyvenimo pramokti kitoje aplinkoje. Pasimokiau, paaugau ir grįžau pildyti svajonių :)))) Mano bloge yra skiltis "londonas" ir darbas viešbutyje. Ten suraštyti visi dalykai, jei kada neturėsi ką veikti ;)
ReplyDeleteThis comment has been removed by a blog administrator.
ReplyDeleteMhm, paskaitinėjau, kaip suprantu, irgi davė tokių supratimų, aš tai vadinu kapitalistiniais supratimais, kurie baisiai normalūs ir teigiami. :) O kai ką paklausiu privačiai. Nėra ko čia visiškai sielų džiaustyti.
ReplyDelete