Dieve, kaip gerai, kad taip viskas. Kad kvepia švarūs skalbiniai, o baltos sienos nebėra tokios tuščios ir šaltos. Kad vėl turiu savo vienatvę, ir tokį kambarėlį, apie kurį svajojau pernai visus metus. Jaukumo rudeniui reikia. Jaukumą turiu.
Dieve, kaip gerai, kad viskas rimsta.
Kaip gerai, kad esam kartu. O kai kas nors paklausia, kaip pradėjom būti kartu, pasakojus apie stipriai suspaustus delnus. Ir tada matau kaip veidrody kito žmogaus veide, kad magija tai. Bučiuoju pirštų galais mūsų buvimą ir keliu imbiero taurę už tą žiedą ant piršto, kursai jau beveik metus mūvi.