Šnekantis su savimi apie tango pamokas, naktinę vienatvę ir ilgesį. Žmonės ateina ir išeina. Ir tik vienas lieka. Daugiau negu tūkstantis dienų su Tavim. Ir tik dar labiau vertinu šitą laiką. Kaina sumokėta. Nes tai yra vienintelis pastovus dalykas, kurio žinau, kad neprarasiu. Galiu prarasti darbą, galiu prarasti stogą virš galvos, ar pamesti pinigę. Bet vienas kito jau neprarasim. Laikas keičia, parodo, perkeičia, nuneša kažkur tolyn... Bet dėlioja taip, kaip turi būti. Man gera.