ir vat esu tokia. su savo kavos aromatais sustoju vidury Vilniaus ir klausaus jų - lekiančių, kažkur ypač skubančių, keisto skruzdėlyno. tik vėjas pučia man į nugarą ir taršo plaukus.
truputis pasižmonėjimo dabar.dailės galerijos atveria kažkokius horizontus many. pamatai daugiau, nei gali kiekvieną dieną. nori ir pats kurti, parodyti pasauliui kiek daug grožio gali sukurti rankos.
ir vėl iš naujo atrandi savus, senus ir seniai matytus draugus. tarsi pro miglą prisimeni jų pasakotas istorijas tom keistom, tamsiom naktim laiptinėse, po pušelėmis, nemiegant iki ryto... kad ir kažkur toli jie už kelių šimtų kilometrų, bet va vis - YRA.
o ir naktys su sese. nesvarbu, kad karts jinai nori mane pro balkoną išmest.:] ar bent jau mano telefoną.;D aš užmiegu, o ji...;D ne ne. nesakysiu geriau, kaip ji ant manęs šokinėt mėgsta.:D
didelėm akim ir atlapa širdim į pasaulį. o kai grįšiu.... dabar negalvoju apie tai. nooors ne. galvoju ir daug.
pradžiuginau savo žmogų...:] tegul..tegul.!
I don't think so.
No comments:
Post a Comment