o dabar ant stalo prieš mane tiktai atšalus arbata.

einu nusiplaut padukus. kad sielon  jūsų nepritrypčiau.
o. dabar galiu raštelt keletą sakinių.

taip, gal būt aš bėgu šitaip. ir visai pati tai šiandien supratau. kad su tokiais nuotykių ieškojimais aš bėgu nuo namų, mamos vaistų ir kalbų apie psichiatrus. aš bėgu. ir su kiekviena diena vis labiau. nes tai nėra mano gyvenimas.
nesigailiu ir džiaugiuosi šios dienos istorijėle. baisiai smagu. ir tokie atradimai savy... jog tikrai mėgstu pastovumą, žinojimą, užtikrintumą, saugumą. galiu įjungti "man pokui" režimą, bet vis tiek žinau kas su manim daros. o ateina per tuos dalykus šie supratimai: kėlimąsi anksti ryte, sėdimą ant dviračio ir minant keturis kilometrus iki Telšių, išėjimą tranzuot, pasitikint nepažįstamais žmonėmis, pametant raktus, sulaužant pažadą, pasiekiant tikslą, išsimaudant išsiduodant sūriam jūros vandeny, pamatant Palangos absurdą, grįžtant sunkesniu  keliu namo, atrandant raktus ir to pasekoj euforija, tranzuojant tranzuojant su nervais, daina, malda, pasisekant, grįžus į Telšius nusiplaunant kojas žaliam vandeny, nejaučiant savo mylimo šalia, bet džiaugiantis vis tiek, kad nors ir šitaip gavos susibėgt, parlekiant kiaurai šlapiai mano, ravint bulves ir tęsint kitą pažadą ir galiausiai vidunaktį išsimaudant kaimo tvenkinį.

už lango tolumoj žaibuoja. pagaliau auga mano žiogai už lango. gili vasaros naktis.
rytoj bus geriau. rytoj jausim vėl viens kitą. nes tiesiog. na, kitaip neįmanoma.

Pirmadienio gilaus vakaro dainos.

žinot? čia kaltas lietus ir šampano burbuliukai. kad viskas makalai viduj.

žygis ar kongresas žygis ar kongresas žygis ar kongresas....

melancholijos mėnuo prasidėjo. sensti ir vis labiau save pažįsti. vis stipriau suvoki, kada ir ką jauti. bet vis tiek, gyvenimą tik tada įvertini, kai tetrūksta poros milimetrų, kad jis pasikeistų. taip kad, jei norit išbandyt gyvenimą, paimkit mylimą už rankos ir pasivaikščiokit per perėjas piko metu. 

lyja.

po velnių, kaip lyja. o bulvės ir daržai juk dar nesėti...

kada nors turėsiu obelų sodą. pavasariais snigs obelų žiedais, o aš balta suknute eisiu tolyn per pievas.

trečiadienis - po to, kai numirėm.

šis laikas gražus. atradimų, suvokimų. tokio didelio žingeidumo. savo kelio ieškojimai. klausymasis. mokymasis iš šalia esančių žmonių.

tikrai mėgstu gyventi. ir vakarais pabūt viena mėgstu.

tik slogos nemėgstu.

kiekviena diena - stebuklas. kai užmiegi su džiaugsmu, nes rytojus jau čia pat. sapnų šalis vėlgi atneša labai keistų atradimų,minčių ir potyrių. o kiekvienas rytas pilnas džiugesio tylaus. nes tuoj, už kelerių valandų galėsiu apkabint tą savo žmogelį. tokį paprastą ir kartu visiškai krentantį iš pasaulio konteksto. ir gerai.:] ir labai gerai.

gal tikrai esam vienas palei kitą sukurti? gal tikrai, egzistuoja du kūnai, tik siela viena? 

dar nežinau.

niekas nepasakė ir neužpatentavo šito.:]

banalu, bet... 

juk Dangus irgi egzistuoja. jau čia, po mūsų kojom.

Pirmadienis. ei. nekalbėkim geriau apie tai.:]

savajam.

aš tiesiog nemaniau. netikėjau, kad žmoguje gali būti šitiek energijos. šitiek varomosios jėgos. sau, kitiems. 

dar netikslingai ją suvaldau savy. 

netikėjau, kad šitiek daug laimės gali sruvent delnais. netilpt. 

netikėjau, kad rankas galima laikyt kišenėse tam, kad nedrįstum apkabint. 

stebuklu netikėjau. 

gaila, nepažinau Tavęs anksčiau. 

draugams.

atsiprašau. už tai ką padariau ir ko nepadariau, nedadariau, aiškiau ir netaisyklingiau sakant.

ieškom būdų suartėt? 

tai tadu. sėsiu aš ant dviračio. ir atvažiuoju. gal kaiskit kavos?:]

o vakarai visi nuobodūs juk jei šitaip.

pirmadienis man į plaukus.

keistos Velykos. bet kaip niekad geros.
keltis anksti ir nueiti keturis kilometrus pėščiom į Mišias.
pasidžiaugti savuoju.
grįžti namo ir prisikirst kepsniukų.
nieko neveikt.
piešti.
išlįst laukan ir palaužyt dviratį.
pavakarėj sulaukt skambučio su "aš atvažiuoju".
gert kavą ant lentų krūvos.
bėgt miške naktį.
supuotis.
grįžt namo ir per 5 min. sugebėt susigrūzint.
per kitas 2min. sugalvot ką veikt.
pasidaryt kavos ir išeit iš namų slapčia.
šnekučiuotis ir gurkšnoti kavą po žvaigždėm.
lėtai grįžt namo.
gaut gražių džiuginančių žinučių.
prisėst prie skype.
įsijungt filmą.
išeit maudytis.
ir grįžt baltan pūko patalan.

stengiuos nerašyt tokių dienotvarkių. bet kada nors, kai rašysiu savo gyvenimo knygą, tai  pravers.:D

o laimę sukuriame patys. ir ašaras sukuriam.
mažiau dejuot ir daugiau džiaugtis. kad ir savo garbanom.
eiti pačiai į gyvenimą. niekam netempiant už rankų ir nemaldaujant.
http://www.youtube.com/watch?v=R49Qn61D7g8&feature=fvst

trečiadienis - laukiant grybų vakarienei.

svarbu turėt savo tikslą.

savo gyvenimo nišas.

negyvent kitų gyvenimus, o savo istoriją kurt.

turėt savo kosmosus ir skrist juose.

ir dar katę turėt.:]

Antradienis - kavos kvapas.

ir vat esu tokia. su savo kavos aromatais sustoju vidury Vilniaus ir klausaus jų - lekiančių, kažkur ypač skubančių, keisto skruzdėlyno. tik vėjas pučia man į nugarą ir taršo plaukus. 

truputis pasižmonėjimo dabar.dailės galerijos atveria kažkokius horizontus many. pamatai daugiau, nei gali kiekvieną dieną. nori ir pats kurti, parodyti pasauliui kiek daug grožio gali sukurti rankos.

ir vėl iš naujo atrandi savus, senus ir seniai matytus draugus. tarsi pro miglą prisimeni jų pasakotas istorijas tom keistom, tamsiom naktim laiptinėse, po pušelėmis, nemiegant iki ryto... kad ir kažkur toli jie už  kelių šimtų kilometrų, bet va vis - YRA. 

o ir naktys su sese. nesvarbu, kad karts jinai nori mane pro balkoną išmest.:] ar bent jau mano telefoną.;D aš užmiegu, o ji...;D ne ne. nesakysiu geriau, kaip ji ant manęs šokinėt mėgsta.:D

didelėm akim ir atlapa širdim į pasaulį. o kai grįšiu.... dabar negalvoju apie tai. nooors ne. galvoju ir daug. 

pradžiuginau savo žmogų...:] tegul..tegul.!

I don't think so.

penktadienis. taip ramu.

tą dieną išnyko viskas, kas buvo, ir liko tik tai, kas yra.
užmingant girdėt galvoje jo skambantį juoką.
užuosti jo kvapą.
ir   netikėt. netikėt viskuom, kas vyksta.
žodžių nėra. ir nereik.

antradienis - kai dirbau žemėj dangų.

dar kartą kartoju. jei jausti, tai stipriai. kai smelkiasi iš vidaus. stipriai stipriai. rodos, tuoj pratrūks ir praplyš.

nėra gera apsišarvuot baime skausmui. tam tikri džiaugsmai atneša ir skausmą. už viską reikia mokėti? nežinau, turbūt, dar nepatyriau. todėl linkiu kai kuriems savo brangiems žmonėms nebijot šito. 

Tėvynės meilė, meilė artimui, mamai, sesei, ar tai mylimui žmogui skamba kažkaip šventai. šičia nesinorėjo rašyti šių žodžių. tik va būna taip, supranti, kaip stipriai tavo šaknys sukabintos čia - tavo kambary, kieme, šalimais esančiuose miškuose ir laukuose, tavo apylinkėje, seniūnijoj, rajone, apskrity, galiausiai šalyje... kaip sudreba viduj. kaip norisi dėl viso to kovot, ką seniau tavo tėvų tėvai kūrė.

"pasiklydo pienių jūroj milžinai."

nežinau, jei mudu jau pasiklydom, tai tikrai pradėjau bijot prarast. kad imsi ir dingsi dabar. taip pat greit, kaip ir atsiradai. rašau tarsi skaitytum visa tai. nors tikrai neskaitai. net nežinai, kas viduj dedasi ir dega. bus diena, kai perskaitysi, manau.

paklausykit Kernagio dainuojamosios poezijos ir kokios geros lietuviškos poezijos verčiau paskaitykit vietoj sėdėjimo prie žydrųjų monitorių.

pavasaris ir balerinos, šokinėjančios per balas.

ketvirtadienis. džiaugsmeliai.

mainų savaitė eina į pabaigą, o aš....sau vietos nerandu.(;D oj.)

yra viena priežastis, kodėl baisiai noriu grįžt savo mokyklon. bet tik viena. ir ji duod sparnus.

o dabar temsta. už lango kabo ilgi pirštai - sušalę varvekliai. kūną krečia žvarbulys. šaltokas vakaras...

ir va, eini gatve ir vėl viskas lyg filme. sninga. dideliais kąsniais. ir jauties, lyg jau Jis eitų šalia. nors dar nėra Jo. kol kas nėra. 

tuo pačiu gyvenu. tik su realesnėm viltim.

mamom pabūt dar suspėsim. nesvarbu, kad mums tinka.:]

mėgstu šitaip gyventi. 

išvežkit mane prie jūros. mus geriau.;p

trečiadienis - uogadienis.

geriu trečią litrą arbatos, manęs laukia dar net nežiūrėjau kiek namų darbų, kvepiu labai skaniu česnakų aromatu (gydaus per šalimą mat.), ir šiaip, Coldplay winamp'e.:] šiam vakarui tiek užtenka. nors ne. dar savo pridėjo tie pokalbiai, baisiai tokie nostalgiški, apie naktis, aikštes su pievom, gulėjimą tose pievose ir žvaigždžių stebėjimą. et ir laikai.:] žinai? kartočiau tai. nu žinau, kad neskaitote mano blogo, mielas Adomai. bet va. rašau.:]] nes baisiai smagu.

visgi džiaugiuos savo gyvenimu. baisiai gražių dalykų jau nugyvenau. daug patyriau. kalbu kai senutė.:]] bet tikrai. kažkaip dabar jaučiu laiką. bėga vis pro pirštus. bet gerai, kad išnaudoju, vienaip ar kitaip. apskritai, man viskas dovana. viskas taaaip gaunas..nuuu super duper ohohoho.:D turbūt geriau nesugalvočiau. 

kai man bus depresūcha užėjus, pasakykit, kad paskaityčiau šį įrašą.

antradienis. su savim.

diena su česnakų skiltelėm, krūva nosinaičių ir daaaug arbatos. peršalau penktadienį. ir gana smarkiai.:] turiu didžiulę slogą, kuri beprotiškai spaudžia smegenukus, kosėju kaip su kaminu gerklėj, bet man šiaip vis viena smagu gyvent.:]

o į gyvenimą reik eit nieko iš jo nesitikint ir nelaukiant. nes tik tada kažkaip gauni tai kas Tau geriausia, ir ko labiausia reik. nereikia skubėt. manau, tai pamoka, kurią turiu suprast ir išmokt.

ir tebūnie man šiandien ramu. juk kartais to taip reikia. ir niekas manęs jau nepakeis.

geltonais megztiniais ir rudom suknelėm = vasara.