sekmadienis. mažosios nirvanos.

šiandien ėjau gatve ir sutikau mergaitę. teisingiau, ji prabėgo su savo gėlėta suknele, apšliaužtais džinsais, rudais sportbačiais ir kaštoniniais palaidais plaukais pro šalį. o ji laiminga buvo. rodos, debesys iš paskos skrido. turėjo mylimą, kurį širdį bėgdama nešės. ji buvo laisva. gal net kiek savotiška laisvamanė. niekas nebūtų galėję sulaikyt, sustatyt į rėmus ir pastatyt parduotuvės vitrinon. nes paprasčiausiai ant veido buvo truputį per daug idiotiška šypsena. ir matės, ką veikia naktim. svajoja. arba miega atmerktom akim į žvaigždėtą dangų.

gal tik idiotai atranda laimę? tai tada aš viena iš jų.

 šiandien ir vėl pražydo rugiai. kiekvieną dieną šitaip tart galiu.

šeštadienis. so. perfect.

racionalizacija yra gana geras dalykas. čia siejant su daile. reiškias, turiu kur tobulėt. dar turiu kur judėt į preikį. žinoma, visada turima. bet šįkart taip jau tiksliai žinant kuriose sritelėse tai reikia daryt.:]

dar supratau savo beribį naivumą.

ir trečias suvokimas, kad draugus turiu atsirinkt. ir stipriai. po šiąnakt supratau. dėl to bus tik geriau. 

o dabar į laukus ir daržus. :] gero popietinio miego, tiem, kas miegat.

ir viduj.. nepailstamai spurda.:))  kaip iš Amelijos.būna tobula harmonija.

nebijot ir tikėt. milžinus galima nusvert.:]]

sekmadienis - sunday.

pastebėjau vieną dėsnį, tapusiu taisykle - rašydama blogus, geriu kavą.:]

atėjo dienos, kai nebereikia maldauti dėmesio. nei žodžiais, nei užuominom, nei žvilgsniais ar prisilietimais. kai viskas natūralu ir paprasčiausiai neišeina kitaip.mmm...

o naktys mūsų ir turi būti tokios. eiti vidunakty kapsint pavasariniam lietui...

[cuz I don't shine if you don't shine.]

ir snaust glėby. praradus laiko pojūtį.

o dabar einu tvarkytis gyvenimo. nes tokia tiesa, kad meilė turi ir šalutinį poveikį.

penktadienis. taip ramu.

tą dieną išnyko viskas, kas buvo, ir liko tik tai, kas yra.
užmingant girdėt galvoje jo skambantį juoką.
užuosti jo kvapą.
ir   netikėt. netikėt viskuom, kas vyksta.
žodžių nėra. ir nereik.

antradienis - kai dirbau žemėj dangų.

dar kartą kartoju. jei jausti, tai stipriai. kai smelkiasi iš vidaus. stipriai stipriai. rodos, tuoj pratrūks ir praplyš.

nėra gera apsišarvuot baime skausmui. tam tikri džiaugsmai atneša ir skausmą. už viską reikia mokėti? nežinau, turbūt, dar nepatyriau. todėl linkiu kai kuriems savo brangiems žmonėms nebijot šito. 

Tėvynės meilė, meilė artimui, mamai, sesei, ar tai mylimui žmogui skamba kažkaip šventai. šičia nesinorėjo rašyti šių žodžių. tik va būna taip, supranti, kaip stipriai tavo šaknys sukabintos čia - tavo kambary, kieme, šalimais esančiuose miškuose ir laukuose, tavo apylinkėje, seniūnijoj, rajone, apskrity, galiausiai šalyje... kaip sudreba viduj. kaip norisi dėl viso to kovot, ką seniau tavo tėvų tėvai kūrė.

"pasiklydo pienių jūroj milžinai."

nežinau, jei mudu jau pasiklydom, tai tikrai pradėjau bijot prarast. kad imsi ir dingsi dabar. taip pat greit, kaip ir atsiradai. rašau tarsi skaitytum visa tai. nors tikrai neskaitai. net nežinai, kas viduj dedasi ir dega. bus diena, kai perskaitysi, manau.

paklausykit Kernagio dainuojamosios poezijos ir kokios geros lietuviškos poezijos verčiau paskaitykit vietoj sėdėjimo prie žydrųjų monitorių.

pavasaris ir balerinos, šokinėjančios per balas.

trečiadienis - uogadienis.

geriu trečią litrą arbatos, manęs laukia dar net nežiūrėjau kiek namų darbų, kvepiu labai skaniu česnakų aromatu (gydaus per šalimą mat.), ir šiaip, Coldplay winamp'e.:] šiam vakarui tiek užtenka. nors ne. dar savo pridėjo tie pokalbiai, baisiai tokie nostalgiški, apie naktis, aikštes su pievom, gulėjimą tose pievose ir žvaigždžių stebėjimą. et ir laikai.:] žinai? kartočiau tai. nu žinau, kad neskaitote mano blogo, mielas Adomai. bet va. rašau.:]] nes baisiai smagu.

visgi džiaugiuos savo gyvenimu. baisiai gražių dalykų jau nugyvenau. daug patyriau. kalbu kai senutė.:]] bet tikrai. kažkaip dabar jaučiu laiką. bėga vis pro pirštus. bet gerai, kad išnaudoju, vienaip ar kitaip. apskritai, man viskas dovana. viskas taaaip gaunas..nuuu super duper ohohoho.:D turbūt geriau nesugalvočiau. 

kai man bus depresūcha užėjus, pasakykit, kad paskaityčiau šį įrašą.

antradienis. su savim.

diena su česnakų skiltelėm, krūva nosinaičių ir daaaug arbatos. peršalau penktadienį. ir gana smarkiai.:] turiu didžiulę slogą, kuri beprotiškai spaudžia smegenukus, kosėju kaip su kaminu gerklėj, bet man šiaip vis viena smagu gyvent.:]

o į gyvenimą reik eit nieko iš jo nesitikint ir nelaukiant. nes tik tada kažkaip gauni tai kas Tau geriausia, ir ko labiausia reik. nereikia skubėt. manau, tai pamoka, kurią turiu suprast ir išmokt.

ir tebūnie man šiandien ramu. juk kartais to taip reikia. ir niekas manęs jau nepakeis.

geltonais megztiniais ir rudom suknelėm = vasara.