sekmadienis - po mano langu rytas auš.

A.G. Černiūtė "Labas rytas, mieloji".

diena, kad net nebesuvoki, iki ko gyvenimas gali privest.(pvz. tau senatvė. tu užkuri žolę. tu pargriūni. tu užsidegi. artimieji nereaguoja. keista.)

 šiandien tapau dizainere, dar kur veda gyvenimas.;D

jei lengviau ir šviesiau kalbant, dar nuveda į saulėtas gatves.

tačiau atveda mylimuosius. 

dėkoju Dangui ir Tau.

esi pirmas ir paskutinis, kuris išvedė mane iš proto.

šeštadienis.

žinot? šiandien daug galvojau. ir daug supratau.  buvo ir skaudžių dalykų. 

užstrigo tie žodžiai. "iki to dar reikia augt" ar kažkas panašaus... o kada priaugsim? kada? pasijauti toks visai nepilnavertiškas. kad vis tiek va. būsi uodega, kuri iš paskos velkasi. kad nebūsi Draugas iš didžiosio D. nes nebuvai ten keletą metų prieš kartu. nepatyrei ten nuotykių. nesipykai dėl nieko. nu kaamon. ar tame esmė? juk dabar kuriam ateitį. o čia tarsi siena užstatoma. aš nemoku taip. girdit? sako, nutolau...o ir patys neatsiliekat. kartais atrodo, kad nebematot, kai stoviu šalia. 

blog'ai skirti arba labai džiaugtis, arba apverkt savo gyvenimą.

ir dar dėl diplominio abejonės. ta akvarelė...nežinau. bijau kad nesugebėsiu padaryt, taip kaip užsimerkus matau savo darbą. 

ir kvaila pati forma. 

kad šitaip rašau.

gal geriau į akis pasakyt. juk tai moku puikiai - tiesmukai suvaryt ką galvoju...

bet kam visa tai...

neramu.

sekmadienis - sunday.

pastebėjau vieną dėsnį, tapusiu taisykle - rašydama blogus, geriu kavą.:]

atėjo dienos, kai nebereikia maldauti dėmesio. nei žodžiais, nei užuominom, nei žvilgsniais ar prisilietimais. kai viskas natūralu ir paprasčiausiai neišeina kitaip.mmm...

o naktys mūsų ir turi būti tokios. eiti vidunakty kapsint pavasariniam lietui...

[cuz I don't shine if you don't shine.]

ir snaust glėby. praradus laiko pojūtį.

o dabar einu tvarkytis gyvenimo. nes tokia tiesa, kad meilė turi ir šalutinį poveikį.

antradienis - kai dirbau žemėj dangų.

dar kartą kartoju. jei jausti, tai stipriai. kai smelkiasi iš vidaus. stipriai stipriai. rodos, tuoj pratrūks ir praplyš.

nėra gera apsišarvuot baime skausmui. tam tikri džiaugsmai atneša ir skausmą. už viską reikia mokėti? nežinau, turbūt, dar nepatyriau. todėl linkiu kai kuriems savo brangiems žmonėms nebijot šito. 

Tėvynės meilė, meilė artimui, mamai, sesei, ar tai mylimui žmogui skamba kažkaip šventai. šičia nesinorėjo rašyti šių žodžių. tik va būna taip, supranti, kaip stipriai tavo šaknys sukabintos čia - tavo kambary, kieme, šalimais esančiuose miškuose ir laukuose, tavo apylinkėje, seniūnijoj, rajone, apskrity, galiausiai šalyje... kaip sudreba viduj. kaip norisi dėl viso to kovot, ką seniau tavo tėvų tėvai kūrė.

"pasiklydo pienių jūroj milžinai."

nežinau, jei mudu jau pasiklydom, tai tikrai pradėjau bijot prarast. kad imsi ir dingsi dabar. taip pat greit, kaip ir atsiradai. rašau tarsi skaitytum visa tai. nors tikrai neskaitai. net nežinai, kas viduj dedasi ir dega. bus diena, kai perskaitysi, manau.

paklausykit Kernagio dainuojamosios poezijos ir kokios geros lietuviškos poezijos verčiau paskaitykit vietoj sėdėjimo prie žydrųjų monitorių.

pavasaris ir balerinos, šokinėjančios per balas.

pirmadienis. šlapdriba į plaukus.

jei turėčiau daugiau laisvo laiko, rašyčiau eiles. ir dar pieščiau tai kas man svarbu.

ir  gerai visai. pradedu vėl jaust malonumą mokytis. ech, tas nelemtas žingeidumas. 

ir jausmuos kažkaip stabiliau viskas. pradėjau kitaip viską vertint. blaivesniu protu. įvardiju, kam simpatizuoju, na, o kam nelabai. kažkaip smagu visai.:] juk reik žinot save.

ir subtilumai tie..et kažkaip reikia čia prasisukt...o visai noris gi...

baigias žiema. vat tai Tau ir gera naujiena.:}}