Antradienis - kavos kvapas.

ir vat esu tokia. su savo kavos aromatais sustoju vidury Vilniaus ir klausaus jų - lekiančių, kažkur ypač skubančių, keisto skruzdėlyno. tik vėjas pučia man į nugarą ir taršo plaukus. 

truputis pasižmonėjimo dabar.dailės galerijos atveria kažkokius horizontus many. pamatai daugiau, nei gali kiekvieną dieną. nori ir pats kurti, parodyti pasauliui kiek daug grožio gali sukurti rankos.

ir vėl iš naujo atrandi savus, senus ir seniai matytus draugus. tarsi pro miglą prisimeni jų pasakotas istorijas tom keistom, tamsiom naktim laiptinėse, po pušelėmis, nemiegant iki ryto... kad ir kažkur toli jie už  kelių šimtų kilometrų, bet va vis - YRA. 

o ir naktys su sese. nesvarbu, kad karts jinai nori mane pro balkoną išmest.:] ar bent jau mano telefoną.;D aš užmiegu, o ji...;D ne ne. nesakysiu geriau, kaip ji ant manęs šokinėt mėgsta.:D

didelėm akim ir atlapa širdim į pasaulį. o kai grįšiu.... dabar negalvoju apie tai. nooors ne. galvoju ir daug. 

pradžiuginau savo žmogų...:] tegul..tegul.!

I don't think so.

trečiadienis. pavasariui.

sako, kad jau ryt pavasaris. o man jau seniai jis. mums seniai.

atėjo laimė. taip taip. kai jauties mylimas, o ir pats nestokoji... dar nedrąsiai, po truputį...beet va auga kažkas didelio, gražaus ir ilgo. sako, nebijot. stengiuos. dar kiti savi, pasiryžę ištraukt iš manęs ten tai kas negero, juodo ir skaudaus. praeitis neišsitrina taip greit, o juk norėtųsi. net beprotiškai.

reiks truputį pakentėt. ir ką daryt, jei jau dabar neištveri nė paros nematęs...:] 

o šįvakar buvo miegas, du sms pabudus, skani kava ir kvapas, kažkaip Tave menantis, ir lengvi pokalbiai.

kažkada buvo stiprus spalis. tačiau atėjo dar stipresnis pavasaris.

antradienis - nemoku išsimiegot.

tai yra grožis. "šiandien vėl pražydo rugiai".
šiandien supratau, kokia svarbi yra drąsa. kartais padaryti net tai, kas, rodos, tau truputį nepriimtina. drąsos būti ta, kuri jau gal amžius miega tavyje. bet nežadinu vis jos.

ei, ar nesapnuoji Tu dangaus?

pirmadienis. šlapdriba į plaukus.

jei turėčiau daugiau laisvo laiko, rašyčiau eiles. ir dar pieščiau tai kas man svarbu.

ir  gerai visai. pradedu vėl jaust malonumą mokytis. ech, tas nelemtas žingeidumas. 

ir jausmuos kažkaip stabiliau viskas. pradėjau kitaip viską vertint. blaivesniu protu. įvardiju, kam simpatizuoju, na, o kam nelabai. kažkaip smagu visai.:] juk reik žinot save.

ir subtilumai tie..et kažkaip reikia čia prasisukt...o visai noris gi...

baigias žiema. vat tai Tau ir gera naujiena.:}}

antradienis. su savim.

diena su česnakų skiltelėm, krūva nosinaičių ir daaaug arbatos. peršalau penktadienį. ir gana smarkiai.:] turiu didžiulę slogą, kuri beprotiškai spaudžia smegenukus, kosėju kaip su kaminu gerklėj, bet man šiaip vis viena smagu gyvent.:]

o į gyvenimą reik eit nieko iš jo nesitikint ir nelaukiant. nes tik tada kažkaip gauni tai kas Tau geriausia, ir ko labiausia reik. nereikia skubėt. manau, tai pamoka, kurią turiu suprast ir išmokt.

ir tebūnie man šiandien ramu. juk kartais to taip reikia. ir niekas manęs jau nepakeis.

geltonais megztiniais ir rudom suknelėm = vasara.