dar kartą kartoju. jei jausti, tai stipriai. kai smelkiasi iš vidaus. stipriai stipriai. rodos, tuoj pratrūks ir praplyš.
nėra gera apsišarvuot baime skausmui. tam tikri džiaugsmai atneša ir skausmą. už viską reikia mokėti? nežinau, turbūt, dar nepatyriau. todėl linkiu kai kuriems savo brangiems žmonėms nebijot šito.
Tėvynės meilė, meilė artimui, mamai, sesei, ar tai mylimui žmogui skamba kažkaip šventai. šičia nesinorėjo rašyti šių žodžių. tik va būna taip, supranti, kaip stipriai tavo šaknys sukabintos čia - tavo kambary, kieme, šalimais esančiuose miškuose ir laukuose, tavo apylinkėje, seniūnijoj, rajone, apskrity, galiausiai šalyje... kaip sudreba viduj. kaip norisi dėl viso to kovot, ką seniau tavo tėvų tėvai kūrė.
"pasiklydo pienių jūroj milžinai."
nežinau, jei mudu jau pasiklydom, tai tikrai pradėjau bijot prarast. kad imsi ir dingsi dabar. taip pat greit, kaip ir atsiradai. rašau tarsi skaitytum visa tai. nors tikrai neskaitai. net nežinai, kas viduj dedasi ir dega. bus diena, kai perskaitysi, manau.
paklausykit Kernagio dainuojamosios poezijos ir kokios geros lietuviškos poezijos verčiau paskaitykit vietoj sėdėjimo prie žydrųjų monitorių.
pavasaris ir balerinos, šokinėjančios per balas.
No comments:
Post a Comment