šeštadienis.

žinot? šiandien daug galvojau. ir daug supratau.  buvo ir skaudžių dalykų. 

užstrigo tie žodžiai. "iki to dar reikia augt" ar kažkas panašaus... o kada priaugsim? kada? pasijauti toks visai nepilnavertiškas. kad vis tiek va. būsi uodega, kuri iš paskos velkasi. kad nebūsi Draugas iš didžiosio D. nes nebuvai ten keletą metų prieš kartu. nepatyrei ten nuotykių. nesipykai dėl nieko. nu kaamon. ar tame esmė? juk dabar kuriam ateitį. o čia tarsi siena užstatoma. aš nemoku taip. girdit? sako, nutolau...o ir patys neatsiliekat. kartais atrodo, kad nebematot, kai stoviu šalia. 

blog'ai skirti arba labai džiaugtis, arba apverkt savo gyvenimą.

ir dar dėl diplominio abejonės. ta akvarelė...nežinau. bijau kad nesugebėsiu padaryt, taip kaip užsimerkus matau savo darbą. 

ir kvaila pati forma. 

kad šitaip rašau.

gal geriau į akis pasakyt. juk tai moku puikiai - tiesmukai suvaryt ką galvoju...

bet kam visa tai...

neramu.